- viršumas
- viršùmas dkt. Pasinaudóti sàvo viršumù.
.
.
viršumas — viršùmas sm. (2) RŽ 1. NdŽ buvimas aukščiau, viršaus turėjimas: Jis stengėsi pabrėžti savo viršumą, nes buvo kilmingo kraujo ir aukšto rango rš. Tuo savo viršumù jis pasinaudodavo kiekviena proga DŽ. 2. Sut viršūnė, aukščiausia vieta: Nesa… … Dictionary of the Lithuanian Language